- puolimas
- puolìmas sm. (2), púolimas (1) K, Kv, Krš
1. H, R → pulti 1: Patinka tas svaigus puolimas žemyn rš. Kaip vaizdingai nusakomas uodo puolimas iš ąžuolėlio! rš.
2. → pulti 6: Visas gyvenimas buvo vienas puolimas V.Kudir.
3. → pulti 16: Šįrytais kas to šunies púolimas! KlvrŽ. Puolimas ir gynimasis prasidėjo iš visų jėgų A.Vien. Staigus apgultųjų puolìmas BŽ81. Púolimu ejo par pruntą, ir užmušo Krš. | Čia skaitos medaus puolìmas (atėmimas), tai jos kerta mirtinai Jrb. ║ Toks uodų puolìmas, toks puolìmas: turi būti, prieš oro permainą Grž. Puolìmas tų musų baisus! Vkš. Pasiutęs bimbalų púolimas Klk.
4. → pulti 17: Tas púolimas teisme nėkas nėr, teisė[ja]s mato Rdn.
5. → pulti 19: Koks buvo púolimas pri darbų, koks plėšymos! Krš. Rokišky, sako, bruknių yra, tai kad puolìmas! Slm. Kiek pasiilsėjusiu, vėl paleidov žirkles ir tuo puolimu atpuolėv į Palangą S.Čiurl. | Baisus buvo puolimas an vaikių Šv.
6. N suklupimas, pralaimėjimas: Jis puolė, ale jo puolimas garbingas Ns1842,2. Jeib neprieteliai mano nesilinksmintų iš puolimo mano Mž530.
◊ į ãparas puolìmas maldavimas: Nieko nebepadėjo nė púolimas į ãparas Slnt.\ puolimas; antpuolimas; apipuolimas; atpuolimas; įpuolimas; išpuolimas; nupuolimas; papuolimas; parpuolimas; prapuolimas; pripuolimas; supuolimas; užpuolimas
Dictionary of the Lithuanian Language.